SU DUONELE IŠ KRAŠTO MUZIEJAUS…

Edukacinė programa „Duonos kelias iki stalo“  nukėlė vaikus kelioms valandoms į senuosius laikus ir leido patiems pereiti tą ilgą ir sudėtingą kelią, kuriuo šventa vadinta duona nukeliaudavo nuo rugių lauko iki stalo. Smalsios akutės stebėjo kiekvieną trobos šeimininkių judesį. Vaikams viskas įdomu: pajusti molinės krosnies šilumą, įkvėpti duonos raugo kvapo, pamalti girnomis, susipažinti su senoviniais buities bei žemės ūkio rakandais.

Didžiausią įspūdį paliko pats duonelės kepimas. Kiekvienas, gavęs po nedidelį tešlos gabalėlį, susiformavo savo duonelę, kurią pasižymėjo brūkšneliais, badydami skylutes, kad savąją galėtų ir iškeptą atpažinti.

Kad laikas, belaukiant,  kol duonelė iškeps, neprailgtų, vaikai pabuvo ir pačiais geriausiais rugių sėjikais bei pačiomis gražiausiomis rugių pjovėjėlėmis. Mokėsi sėti ir pjauti rugius.

Iškepta duonele  dar ilgai  gėrėjosi, kvėpino ją, šildydamiesi glaudėsi prie veidelių.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Loreta Radzevičienė