Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa.

Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia ne išmokti rašyti ar skaitytibet pasirengti psichologiškai. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų.

Priešmokyklinio ugdymo programa nesudėtinga ir pritaikyta pagal amžių – 5-6 m. amžiaus vaikai stebėdami, tyrinėdami ir žaisdami lavina savireguliaciją, mokosi tikslingo elgesio, susipažįsta su raidėmis,  skaičiais. Ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač – socialinė kompetencija. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje – užsiimti bendra veikla su kitaisbendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandojetartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiškas, padėti kitiems.

Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa yra pritaikoma. Tokioje grupėje drauge su grupės pedagogais turi dirbti ir mokytojo padėjėjas.

Priešmokyklinio ugdymo tikslas – atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galias, ugdymosi poreikius, vadovaujantis humanistinėmis ir demokratinėmis vertybėmis, užtikrinti optimalią vaiko raidą, padėti pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Priešmokyklinio ugdymo tikslui pasiekti būtina įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. įgyvendinti ugdymo turinį, atitinkantį 5–7 metų vaikų raidos bendruosius ir individualiuosius ypatumus, padedantį kiekvienam vaikui darniai augti ir ugdytis visas Programoje įvardytas kompetencijas;

2. organizuoti ugdymą derinant organizuotą, kryptingą ugdomąją priešmokyklinio ugdymo pedagogo ir spontanišką vaiko veiklą;

3. pripažinti kasdienį vaiko gyvenimą grupėje (atvykimas ir išvykimas, maitinimasis, poilsis, tvarkymasis ir kt.) kaip neatsiejamą ugdymo turinio dalį;

4. taikyti į vaiką orientuoto ugdymo, priešmokyklinio ugdymo pedagogo ir vaiko sąveika grįstus metodus;

5. sukurti vaiko ugdymui ir ugdymuisi tinkamą psichologinę ir fizinę aplinką;

6. taikyti pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus ir formas, kurie padėtų vaikui sėkmingai ugdytis ir tobulėti;

7. užtikrinti pozityvų, pasitikėjimu ir pagarba grįstą, tikslingą vaikų, priešmokyklinio ugdymo pedagogo, tėvų (globėjų), kiekvieno ir visų mokyklos ar kito švietimo teikėjo darbuotojų, kitų Programą įgyvendinančių asmenų bendradarbiavimą.

 

Vaiko daroma pažanga yra vertinama nuolat, pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, garso, vaizdo įrašus. Pasiekimų lygis atsiskleidžia, vaikui veikiant natūralioje ar tikslingai sukurtoje situacijoje: žaidžiant, bendraujant, dalyvaujant projektiniame darbe, per iškylas, ekskursijas ar panašiai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Informacija apie vaiko pasiekimus kaupiama Vaiko knygoje. Tėveliai apie vaiko pasiekimus ir pažangą informuojami individualiai per įstaigoje organizuojamas Tėvų dienas.